Komiksai

Sveiki!

Seniai rašiau, nes buvau užsiemęs komiksų skaitymu :) Leidykla Alma Littera Lietuvoje pažėrė nemažai garsių komiksų. Pirmasis pasirodė ”Tentenas“ iš karto net du albumai. Po to sekė ”Titeofas“, nuktrūkgalvis “Kalvinas ir Hobsas“, gražiajai lyčiai skirta “Lou!“ ir pirmasis manga stiliaus komiksas ”WarCraft“.

Visi šitie leidiniai turės tęsinius, tad su nekantrumu laukiu.

Šiemet vėl lankiausi kasmetinėje Knygų mugėje ir ieškojau komiksų. Rezultatai tokie patys, kaip  ir praėjusiais ir užpraėjusiais metais, todėl darau išvadą, kad situacija negerėja. Nors be esančių Donaldo, Magijos ir Žmogaus-voro komiksų atsirado nauji - X-menai, Milžinas Halkas, Naujieji keršytojai, Fantastiškas ketvertas, užtat išnyko Flinto komiksai ir įvairūs užsienietiški  komiksai, kuriuos platino Rūdninkų knygynas.

Kaip ir kiekvienais metais, Japonų ambasados stende, buvo manga. Bet ji skirta tik pačiupinėjimui, nusipirkti jos negalima.

 Šiemet Knygų mugėje aš nuspirkau knygą “Comics, Comix & Graphic Novels: A History Of Comic Art”. Paklojau 125 litus, dar už įėjimą į parodą mokėjau 8 litui, taigi bendra suma įsigyjant šią knygą gaunasi 133 litai. Knyga yra to verta, tai išsami komiksų istorija, pasakojinti kaip viskas prasidėjo, kaip atsirado iš išsivystė įvairūs komiksų žanrai. Šią knygą taip pat galima nusipirkti internetu, bet reikės laukti mažiausiai mėnesį.  

Galvoju, ar kada nors Lietuvoje bus Komiksų mugė.

Musiukas Flukas yra tinklalapio Komiksai.com forumo internetinis komikso projektas. Šio projekto tikslas yra komiksas, prie kurio sukūrimo prisideda keli kūrėjai, iš kurių kiekvienas piešia savo stiliumi. Toks komikso kūrimo būdas yra žinomas užsienyje, tačiau Lietuvoje to dar nėra buvę. Todėl drąsiai galima vadinti komiksą Musiukas Flukas pirmuoju lietuvišku daugiaautoriniu komiksu.

Gavau lauktuvių iš Anglijos. “The Mammoth book of BEST NEW MANGA: yra manga stiliaus komiksų rinkinys. Knyga turi 544 puslapius ir yra 3,5 cm storio(!). Knygoje surinkti virš dvidešimties dailininkų komiksai ir stripai. Knygos redaktorius - ILYA, dailininkas ir scenaristas, jo darbai Amerikoje buvo leidžiami Marvel, DC ir Dark Horse leidyklų, Japonijoje leidykla Kodansha ir daugybė kitų nepriklausomų leidyklų.

ILYA knygos pradžioje supažindina skaitytoją su MANGA. Kai kurias mintis pateikiu jums.

ILYA rašo:

Visų pirma jums reikia žinoti, kad nėra “manga stiliaus”, nes nėra tokio dalyko. Manga tai tik japoniškas žodis, reiškiantis komiksą, ir yra nepriklausomas nuo piešimo stiliaus įvairovės. Tai ir foto-realistiškas 'Mai, the Psychic Gilr', vos keliais brūkšneliais pieštas 'Lone Wolf & Cup'. Netgi su kompiuteriu yra sukurtos mangos.

Netikra manga - mito žlugimas
Slando nemažai mitų apie netikrą manga, tai (1) manga yra 'japoniškas komiksas', todėl ne Japonijoje sukurti komiksai neturi vadintis manga; (2) skaitymas vyksta iš dešinės į kairę; (3) privalo būti juodai balta;
NETIESA! NETIESA! NETIESA! Netiesa yra kiekvienas punktas!

Daugiau informacijos:
BEST NEW MANGA
Ilya tells us about the Mammoth Best New Manga

“Keturkampis apskritimas” - taip vadinasi on-line stripų serija, kurią neseniai atradau. Veikėjai yra paprastos geometrinės figūros, ir tai suteikia papildomo komiškumo siužetams.
Adresas: http://co.nepo.lt/

Kai dar mokiausi mokykloje į languoto popieriaus sąsiuvinius piešdavau komiksus. Tai nebūdavo mokykliniai sąsiuviniai, t.y. nepiešdavau į tuos sąsiuvinius, kurie buvo skirti mokymuisi. Tokius komiksus piešdavo dar du ar trys mano klasiokai. Dalis žmonių vaikystėje galbūt bandė piešti trumpesnes komiksines istorijas užimančias vieną puslapį ar dar mažiau. Komiksas ant languoto popieriaus nesižiūri, todėl tik vienetai piešdavo ant lapų be langelių. Taip atsiranda mėgėjiška komiksų kūryba.

Jeigu komikso veikėjai ir istorija būdavo įdomi, tai tokius komiksus galima parodyti ir didesniam žmonių ratui, ne vien tik draugams ir klasiokams. Anksčiau nebuvo priemonių, kurios galėtų kopijuoti ir perspausdinti mėgėjiškus komiksus (kopijavimo aparatai, skeneriai ir spausdintuvai mokyklose ir įmonėse atsirado tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę). Dabar yra daug lengviau leisti mokyklos ar universiteto sienlaikraštį, kuris po truputį tampa atgyvena.

Dėka skaitmeninių technologijų dabar tapo madingiau ir patogiau turėti interneto tinklalapį. Tačiau tinklalapis reikalauja daugiau dėmesio ir tam tikro išmanymo apie internetinių puslapių priežiūrą, jau net nekalbant apie bazinius sugebėjimus naudotis kompiuteriu. Komiksų publikavimui internete dar reikalingas ir skeneris arba skaitmeninis fotoaparatas. Yra ir kita išeitis – įsigyti planšetą, taip galima piešti komiksus tiesiogiai kompiuteryje. Daugumai mėgėjų profesionalus planšetas yra per brangus ir nelabai reikalingas, o pigus ir paprastas planšetas nusileidžia savo kokybe. Todėl, kol kas, ne visi piešiantys mėgėjiškus komiksus gali juos pademonstruoti viešai. Tačiau šiokių tokių lietuviškų mėgėjiškų komiksų internete turime.

Rainbow Prince

http://rpmanga.awardspace.com/

Komiksas nupieštas manga stiliumi. Veiksmas sukasi apie mergaitę Ami, kuri prarado atmintį ir naktimis sapnuoja keistus košmarus. Yra vertimas keturiomis kalbomis: lietuvių, anglų, prancūzų ir rusų. Šiuo metu yra net 40(!!!) puslapių.

Dragon Destiny

http://www.dragon-destiny.com/

On-line komiksas apie drakonus, išsiskiriantis savo piešimo stiliumi (nemažai darbo įdėta). Šiuo metu yra 10 puslapių anglų kalba.

RULB

http://www.elekta.lt/~zlatkai/rulb/index.htm

Yra nemažai užsienietiškų komiksų, kurie sukurti iš kino filmų, serialų kadrų ar tiesiog retušuotų nuotraukų. RULB kol kas vienintelis lietuvių sukurtas komiksas, kuriame panaudoti kino filmo kadrai. Aštuoni puslapiai lietuvių kalba.

Kažkas visuomet negerai

http://www.blogas.lt/taskurioneminime/

Komiksas yra ciniškas, kartais šokiruojantis ir verčiantis susimąstyti, kartais prajuokinantis ir pašiepiantis, bet visada keliantis didelį susidomėjimą, nes kažkas visuomet negerai. Tai ne paikos istorijos pasakojimas, tai profesionalus nuotraukų panaudojimas ir taiklūs gyvenimiški pastebėjimai. Tinklalapis atnaujinamas beveik kasdien, jeigu ne dažniau.

Blazin‘ To Hell

http://blazintohell.comicgenesis.com/

Naujas, visai neseniai prasidėjęs on-line komiksas. Kol kas tik du puslapiai, tad laukite tęsinio. Kalba anglų.

Termopilai

http://ccc.domaindlx.com/termopilai/komiksai.htm

Rinkinėlis kelių lietuviškų mėgėjiškų trumpų komiksų įvairia tema.

(Be pavadinimo)

http://marona-chan.deviantart.com/gallery/

Dvylika puslapių anglų kalba ir manga primenantis stilius.

Skaitmeniniais komiksais vadinu visus komiksus, kurie yra skaitmeninio pavidalo, nepriklausomai nuo to, ar tai skenuoti komiksų žurnalai ar kompiuteriu piešti komiksai. Kompiuteriai mus išmokino, kad naudotis skaitmenine informacija yra labai patogu: lengva perduoti, gauti, saugoti, kopijuoti, dubliuoti, pateikti. Tai liečia ne tik kažkokius skaičius, tekstus, grafikus, bet ir pramogas – nuotraukas, paveikslus, muziką, filmus.

Ar žiūrėti filmą VHS kasetėje per televizorių ir video grotuvą, ar turėti filmo DVD diską ir pažiūrėti per kompiuterį? Atsisiųsti muziką iš interneto, ar nusipirkti originalų CD? Abiem atvejais didelio skirtumo nejausite. Komiksai, mano laimei, vis dar leidžiami ant popieriaus. Tačiau didžioji dalis komiksų, ypač stripų, yra kuriami tik internetui. Komiksų guru Scott‘as McCloud‘as pranašauja, kad ateityje visi komiksai bus skaitmeniniai, ir juos skaitysime po vieną langelį kompiuterio ekrane. McCloud‘as sugalvojo mikromokestį (mikro-payment) už komiksų skaitymą internete. Pavyzdžiui, užsiregistruoji patinkančiame komiksų tinklalapyje, susimoki 10 centų ir mėnesį skaitai komiksus. Interneto auditorija yra labai didelė, todėl komiksų dailininkas, naudodamas mikromokestį gali uždirbti daug daugiau, negu leisdamas komiksus ant negyvo medžio (popieriaus). Ir procesas yra greitesnis ir patogesnis, nereikia jokių spaustuvių, leidėjų, platintojų, pardavėjų.

Dirbu IT srityje, be kompiuterių neįsivaizduoju savo darbo ir laisvalaikio. Be kompiuterių, programavimo ir interneto puslapių kūrimo dar domiuosi skaitmeniniu fotografavimu ir skaitmeniniu filmavimu. Skaitmenines technologijas, jų panaudojimą ir pritaikymą išmanau geriau nei vidutinis statistinis internautas. Tačiau patiriu diskomfortą skaitydamas komiksus kompiuterio ekrane.

Tai laikraščio puslapio dydžio plokštelė, primenanti labai ploną skystų kristalų monitorių. Tokį „laikraštį“ kiekvieną rytą prijungęs prie interneto užpildai straipsniais su iliustracijomis. Tada atsijungi nuo interneto ir gali skaityti, kaip paprastą laikrašti, tik puslapių vartymas realizuojamas mygtukais. Perskaitęs ištrini seną informaciją ir užpildai naujais straipsniais. Būtų patogus ir priimtinas variantas komiksų žurnalams, tačiau tai dar tik ateities technologija.

Aš tekstus, užimančius daugiau,  negu du A4 formato lapus, atsispausdinu. Nes nepatogu labai ilgus tekstus skaityti kompiuterio ekrane. Dauguma mano draugų, bendradarbių, pažįstamų irgi atsispausdina skaitmeninius tekstus ant popieriaus tam, kad būtų patogiau skaityti. Ar galima atsispausdinti komiksus? Galima, bet tai yra labai brangu. Kokybiškai spausdinti gali tik lazerinis spausdintuvas. Skaitmeninio komikso kaina labai išaugtų, jeigu už vieno puslapio spausdinimą reikėtų sumokėti bent po 1 litą. Mikromokesčio kritikai teigia, kad žmonės yra tokios būtybės, kurioms patinka turėti tai, už ką reikia mokėti. Jeigu aš moku už internetinio komikso skaitymą, aš noriu turėti tą komiksą, t.y. noriu turėti galimybę komiksą atsiųsti ir/arba atsispausdinti. Taip vėl grįžtam prie spaustuvių, leidėjų, platintojų, pardavėjų. Populiarumo sulaukę internetiniai komiksai yra surenkami į knygą ir spausdinami. Kodėl? Todėl, kad atspausdintiną komiksą aš galiu pasiimti drauge su savimi neimdamas kompiuterio. Todėl, kad atspausdintą komiksą yra maloniau padovanoti (ir gauti dovanų), negu pasakyti keliauk adresu www.komiksai.com. Todėl, kad taip tiesiog patogiau, negu visą dieną spaudinėti mygtuką „Kitas puslapis“.

Skaitmeniniai komiksai gerai tada, kai negali gauti popierinio varianto. Pavyzdžiui, mano mėgstamo komiksų dailininko Philippe Druillet‘o komiksas „Les 6 Voyages de Lone Sloane“ buvo išleistas 1972-aisiais. Turiu labai ribotas galimybes gauti 1972-ųjų leidimo komiksą, aš tuo metu net gimęs nebuvau. Džiaugiuosi, kad pavyko susirasti skaitmeninį (skenuotą) Druilett‘o komiksą.

Jeigu būtų galimybė rinktis – komiksų knyga arba komiksų kompaktinis diskas, visada rinkčiausi knygą.

P.S. Ar tikrai patogu buvo skaityti sąlyginai nelabai ilgą šią blogo žinutę? Ar kilo mintis atsispausdinti? :) 

Buvo laikai, kai lietuvių dailininkai piešė komiksus. Tuos laikus apibūdinau žodžiu „buvo“. Ar lietuviai piešia komiksus dabar? Stebint spaudą susidaro dvejopa nuomonė. Iš vienos pusės žiūrint yra lietuviškų komiksų, iš kitos pusės žiūrint, tų komiksų lygis toks žemas, kad sunku vadinti juos komiksais. Metalo laužas primenantis automobilį dar netampa automobiliu. Kalbu apie lietuvių komiksus, tad pamirškite trumpam Žmogų vorą, X-menus, Magiją ir Donaldą, apie juos kalbėsiu kada nors kitą kartą.

Nėra nė vieno lietuviško žurnalo skirto komiksams. Tokio žurnalo atsiradimas būtų pirmas požymis, kad komiksai Lietuvoje populiarėja. Tokio žurnalo nėra, tad ką gi mes turime? Turime tik trumpus komiksus, vadinamus stripais, kurie leidžiami įvairiuose vaikams skirtuose pramoginiuose žurnaluose ir laikraščiuose.

Turbūt vienas iš seniausių dabar leidžiamų stripų yra „Krapas ir Bazilikas“, kuris kartas nuo karto pasirodo dienraščio „Respublika“ šeštadieniniuose prieduose. Katino Krapo ir šuns Baziliko nuotykiai yra pernelyg primityvūs ir neįdomūs, kad žmonių akyse pelnytų bent dalelę tos šlovės, kurią turi Paršiukas Čiukas.

Pramoginis vaikų žurnalas „Flintas“ ir „Flinto manija“ leidžia lietuviškus stripus, bet jų per mažai, ir užsienietiški „Flinto“ komiksai užgožia lietuviškus stripus.

Reklamos žurnaliukas „Pravda“ nuo pirmo numerio ant priešpaskutinio puslapio leido kažkokį nesusipratimą vadinama „co:mix“. Kiekviename numeryje stripą piešdavo vis kitas dalininkas. „Co:mix“ beprasmiškos mintys yra suprantamos nebent tik „Pravdos“ leidėjams. Taisyklių laužymas (tuo pasižymi visa „Pravda“) yra gerai, jeigu tai padeda sukurti kažką originalaus ir netikėto. Bet kai taisyklių laužymas baigiasi tik nuolaužų ir šiukšlių demonstravimu, tai nėra gerai. Dabar „Pravdai“ komiksus piešia vienas autorius, bet kokybė nuo to nepakilo, beprasmybė ir neskoningumas išliko.

Vartydamas lietuvišką spaudą radau dar kelis žurnalus vaikams, kuriuose yra lietuviškų stripų. Pokštų ir galvosūkių žurnalas „Oho Klasė“ skirtas galvosūkiams ir kryžiažodžiams, kurių daugiau negu „Flinto“ žurnaluose. „Oho Klasės“ stripai nespalvoti ir neįdomūs. Tikriausiai jie yra piešiami tik tam todėl, nes kažkas iš redaktorių leptelėjo „vaikams patinka komiksai“. Komiksas, skirtingai nuo teksto, turi vizualią pusę. Pavyzdžiui, Paršiuko Čiuko nuotykiai dažnai visai be tekstų būdavo. „Oho Klasės“ komiksai gali būti be paveikslėlių, gausime tą patį – nieko nesakančius kelis sakinius.

Blogiausius lietuviškus komiksus, kokius tik esu matęs, turi žurnalas „Draugai“. Pasižiūrėkite į šituos du komikso puslapius! Kam gali šauti į galvą pilną lapą pripiešti daug vienodų veidelių tik iš priekio ir vadinti tai komiksu? Nejaugi tie veikėjai vienas su kitu nesikalba? Ar tiems veikėjams nereikia kažkur eiti? Ar jie niekada nedaro nieko kito, tik kalba? Jeigu kadruose kartojasi tas pats vaizdas, tai gal užtektų po vieną kartą nupiešti visus veikėjus, o po to parašyti tekstus, taip, kaip rašoma knygose. Baisu! Aš nevadinčiau šitų piešinių komiksais. Geriausiu atvejų tai nevykusi iliustracija.